Trisdešimt dokumentų vienu ypu

Septintoji ir paskutinė antrosios bangos funkcija užbaigia tai, nuo ko banga prasidėjo: DocuTract patogiai sukuria vieną dokumentą ir nepatogiai – trisdešimt. Trisdešimt darbo sutarčių – tai trisdešimt kartų tie patys šeši žingsniai: sukurti, pasirinkti šabloną, įkelti skeną, patikrinti reikšmes, sugeneruoti. Laikas eikvojamas ne dokumentui, o kartojimui.

Dabar įvesties duomenys priimami visi iš karto.

Du įvesties būdai, nes biuras jų turi du

Aplankų archyvas. Aplankas – tai sandoris, jame esantys failai – jo skenai. Įdėtiniai aplankai tinka: viskas, kas yra po „Кравченко“, priklauso Кравченко, net jei guli poaplankyje „скани“. Mac kompiuteriu sukurtame archyve būna __MACOSX ir .DS_Store, ir mes jų nerodome kaip atskirų sandorių. Kirilica parašyti aplankų pavadinimai perskaitomi taip, kaip buvo parašyti, o ne kaip „Рравченко“. Būtent tokios smulkmenos lemia, ar importas pavyks iš pirmo karto.

Lentelė. CSV arba XLSX: eilutė – dokumentas, stulpelis – laukas. Antraštė susiejama su šablono lauku, todėl „Vardas ir pavardė“ suranda full_name, o kabliataškis, kurį rašo mūsų regiono Excel, skaitomas taip pat kaip kablelis. Stulpelis, kurio šablone nėra, sustabdo paleidimą dar prieš jam prasidedant ir nurodo save. Sužinoti dviejų šimtų eilutėje, kad produktas tyliai ignoravo stulpelį, yra blogiau nei visai nepradėti.

Pirmiausia sužinote, kiek tai kainuos

Įkėlimas nieko nepaleidžia. Mes perskaitome failą ir parodome: rasta trisdešimt įrašų, tai kainuos trisdešimt generavimų, liko dvylika. Ir tik tada – mygtukas Pradėti.

Jei generavimų neužtenka, paleidimas apskritai neprasideda. Dalinio paleidimo nėra sąmoningai: žmogus, įkėlęs trisdešimt aplankų ir gavęs dvylika dokumentų, turi aiškintis, kurių aštuoniolikos trūksta ir ar už juos buvo nuskaičiuota. Nieko blogiau už tai nėra.

Pačios lėšos išleidžiamos kaip visada – po vieną dokumentą, kai kiekvienas yra baigtas. Todėl nepavykęs įrašas nieko nekainuoja.

Paleidimas, kuris nesustoja dėl vieno aplanko

Du aplankai atkeliavo sugadinti. Tai ne priežastis stabdyti likusius dvidešimt aštuonis. Šie du įrašai gauna savo priežastį paprastais žodžiais, visa kita atliekama iki galo, o paleidimas baigiasi būsena „iš dalies“, nes jis nei atliktas, nei nepavykęs, ir pavadinti jį kuriuo nors iš šių būtų melas.

Tada – du mygtukai. Pakartoti nepavykusius paleidžia būtent tas eilutes, kurios nepavyko: baigtos neliečiamos ir už jas nemokama dukart. Atsisiųsti viską grąžina tai, kas jau yra, vienu archyvu, net kol du įrašai dar tvarkomi, nes dvidešimt aštuonis baigtus dokumentus verta turėti jau dabar.

Archyve esantys failai pavadinti taip, kaip buvo jūsų įvesties duomenyse: „Кравченко.docx“, o ne mūsų vidinis numeris. Būtent tokio pavadinimo jūs ir ieškosite.

Kodėl tai neužima visos eilės

Viduje jokio naujo mechanizmo nėra: tos pačios bylos, tie patys vykdytojai, ta pati kvota. Pridėtas tik vienas dalykas – lygiagretumo limitas: vienu metu vykdomi daugiausia keli vienos darbo erdvės įrašai. Klientas su trijų šimtų aplankų archyvu neturėtų stovėti eilėje prieš žmogų, kuris paspaudė „sugeneruoti“ vienam dokumentui, ir dabar nebestovi.

Tuščias aplankas ar tuščia eilutė pažymimi kaip praleisti, o ne nepavykę. Tai ne gedimas, o tai, kas buvo įvesties faile, ir nėra ko kartoti.

Jei paleidimas trunka ilgiau nei kelias minutes, jam pasibaigus atkeliauja laiškas. Trumpesnis nieko nesiunčia: žmogus vis dar žiūri į ekraną, o niekam nereikalingi laiškai – būtent tai, dėl ko galiausiai išjungiami visi pranešimai.

Kas toliau

Tuo antroji banga baigta: dokumentų surinkimas iš kliento, bylos, kryžminiai patikrinimai, šalių katalogas, sąlyginiai blokai su šablonų versijomis, API su webhook'ais ir paketinis generavimas. Septynios funkcijos, kurių kiekviena pašalina vieną rankinio darbo rūšį, o ne prideda dar vieną ekraną.

Žingsnis po žingsnio instrukcijos apie paketus – pagalbos centre, o visas suplanuotų darbų sąrašas – įraše ką kuriame toliau.